Ten ilgesingai gieda praeities gaidžiai

Įkvėpta neseniai skaitytos L.Tapino knygos, perskaičiau dar vieną - "Medyje angelas verkia".B.Babkausko gyvenimo ir kūrybos kronika.
Abiejų knygų bendravardiklis kino asmenybių biografijos.O stipriausią pėdsaką paliko pasakojimai apie dublių skaičių, norint suvaidinti jausmą taip, kad žiūrovai patikėtų. Apie V.Žalakevičių rašė, kad net 26 dublius kartais kartodavo, kol pasakydavo : "gerai, nufilmuota!".

Panašiai ir J.Miltinis dirbo Panevėžio teatre, kuriame tuo pačiu laiku vaidino B.Babkauskas, A.Masiulis,D.Banionis.Ir knyga gal labiau apie J.Miltinį,jo darbo metodus.... paliko mane su abejone - ar tikslas pateisina priemones? Ir dar vieną aforizmą tinkantį tai temai prisiminiau: "jeigu nežinai ko nori tu, pildysi kitų norus".

Visokių įdomybių radau apie J.Miltinį. Apie jo ekstravagantiškus aprėdus :"vilkintį ryškiai žalią anglišką kostiumą,dėvintį raudonus zomšos batus, mūvintį ant piršto žiedą su mėlyna aleksandrito akimi".

Apie jo visokiausias aistras ir nuotykius, kaip pvz.,per susirinkimą pranešęs, kad vienoje iš Paryžiaus gautoje knygoje radęs jog "intelektualūs yra tik tie žmonės, kurie valgo peletrūną". Ir susikasė aktoriai lysves, ir pasisėjo peletrūno, paskui ruošė pirmuosius patiekalus, ragavo po kąsnelį ir juto, kaip "po visą kūną, lyg pasiutusios ėmė lakstyti biosrovės", veikdamos smegenis, seksualinį pajėgumą":))

J.Miltinis tvirtino, kad "talentas - kaip riešuto branduolys. Jį turi kiekvienas žmogus. O kevalą - išsilavinimą, eleganciją, techniką reikia susikurti..."

Reziume: liūdna knyga apie linksmą Žmogų.


Ir dabar tokią, lyg amžiną skolą jaučiu filmų kūrėjams - neturiu tiek laiko,kad pažiūrėčiau filmą keliolika kartų...
Pabandžiau kompiuterio pele stabdyti kadrą ir kartoti 26 kartus. Tikrai daugiau pamatau, suprantu, bet pasiguosiu bent tuo, kad kino kūrėjai įsivaizduoja, kad mes---žiūrovai--- viską matom, ką jie norėjo mums pasakyti...

Tiesa, knyga išleista 1991 metais. 20000 tiražu!