Ji rašė laiškus Nepažįstamajam

Būna taip, kad perku knygą, bet parsinešu, pavartau ir padedu į lentyną. Tiesiog jau ramu, kad ta knyga namie ir bet kada galėsiu ją paskaityti.Kartais tiesiog labiau skaitosi kokia nors "skubi" naujiena.

Ką tik perskaityta L.Laučkaitės monografija "Ekspresionizmo raitelė Mariana Veriovkina" ir papuolė man į rankas "be eilės". Kartą jau turėjau tą knygą, bet tik pavarčiau, šį kartą pamačiau ją bibliotekoje, lentynoje, kur tiesiog buvo siūloma imti knygas į namus ir skaityti.Meno leidinių skyriuje, kur retą meno knygą duoda išsinešti. Kažkaip spontaniškai pasiėmiau tą beveik 2 kg sveriančią knygą.Net pasvėriau (žinoma su kulinarinėm svarstyklėm), nes labai jau sunku buvo laikyti skaitant:))

Kiek daug malonių netikėtumų man padovanojo ši knyga!
Gal pirmiausia, tai kad ši menininkė (vadinta ruse europiete), gyvenusi Lietuvoje - Kaune, Vilniuje ir Utenos rajone Vyžuonėlių dvare.

Dailininkė, kuri buvo I.Repino mokinė, bendravo su V.Kandinskiu, P.Klee, A.Javlenskiu .Jos brolis nuo 1904 metų buvo paskirtas Kauno gubernatoriumi,o 1912 - ais Vilniaus gubernatoriumi tapo.Išlydėdami iš Kauno, lietuviai jam padovanojo A.Žmuidzinavičiaus paveikslą "Regėjimas", kuris pradžioj puošė Vilniaus gubernatūrą, o vėliau Vyžuonėlių dvarą.

Labai įdomu knygoj buvo tai, kad pasak autorės "Kaunas jai pasirodė nepaprasto grožio miestas.Savo laiškuose A.Javlenskiui ji rašė :"Dieve,Dieve, kas per grožis!Ir linijos, ir spalvos, ir formos, ir kompozicija erdvėje,- pastaroji tokia, kad nieko panašaus nesu regėjusi. [...]Gatvės virsta į dangų, nuo kalno žemyn skrieja namai. Per stogus lipa juodi ir baisūs kaip vorai medžiai. Namas žmogaus ūgio, ir vienas tęsiasi per visą gatvę [...] ir čia pat kažkodėl stovi žydas su milžiniška supuvusių, net violetinių obuolių pintine".

Toliau ji rašė "Užtikrinu tave, Kaunas - tai lobis dailininkui". Pasak monografijos autorės: "Veriovkinos laiškai ekspresionistinė odė Kaunui, jie neabejotinai priklauso įdomiausiems XX amžiaus pradžios modernistinės literatūros tekstams apie šį miestą".


M.Veriovkina apie trisdešimt metų kartu pragyveno su dailininku A.Javlenskiu, remdama jį materialiai ir aukodamasi, bet vėliau šis jų ryšys nutrūko dėl vedybų su kita moterim.
M.Veriovkina išdidžiai atlaikė smūgį ir išsiskyrimą, remdamasi sena savo gyvenimo taisykle : Aš neatleidžiu, aš užmirštu". Atsisakė bet kokios jo paramos net ir skursdama liko išdidi ir principinga aristokratė.Buvau sužavėta vidine šios menininkės drąsa.

Ir dar vienas netikėtumas mane ištiko tiesiog berašant šitą įrašą. Kai pradėjau ieškoti nuorodos apie šią knygą, radau L.Kreivytės recenziją. Labai mėgstu jos straipsnius, o šitos recenzijos kažkaip nepastebėjus buvau, kitaip tą knygą jau būčiau seniausiai perskaičius:)

Knygos tiražas tik 1000 egz.Ir pagal įrašus - knyga per du metus tik du kartus buvo imta skaityti...

Vieno JAV žurnalisto teigimu " One reader is a miracle. Two readers are a movement.”
Džiaugiuosi, kad papuoliau į "movement" su tais, kas skaitė šią monografiją:)

Perskaičiau ką parašiau, bet kad nieko neparašiau, žiūriu!!!:)) Bet mano tikslas yra tik pasižymėti ką skaičiau ir vietoj lakoniško patiko/nepatiko...pridėti vieną kitą sakinį...