Turgaus diena

- Kiek ta rupūžė?
- Nebėra, jau parduota. Turėjau tris, prašiau po 70, bet paėmė visas tris iškart, tai atidaviau už pusantro visas. Nusinešė į mašiną anas dvi, tuoj grįš ir šitą pasiims.Saugau kol kas.

Tokia pokalbio nuotrupa iš Aleksoto turgaus ir minėtos rupūžės foto. Nežinau ar tikrai ten buvo rupūžė, man tai varlė ir tiek, bet gal šiaip kokios varlės nieks nepirktų, gal rupūžės kokiais nors burtais sodą kerės dar:))

Mėgstu dažnai po Aleksoto turgų paklajoti. Ten vis dar galima nusipirkti daržovių iš tikrų žmonių, iš tų, kurie patys augina.Galima rasti pomidorų, kurie kvepia pomidorais.

Ir dar ten visokio barachlo yra. Sendaikčiais toli gražu ne kiekvieną daiktą pavadinsi. Dauguma elementarios šiukšlės. Surūdiję keptuvės, šakutės be dantų, kelis kartus nužydėjusių dirbtinių gėlių puokštės, pasenusios technologinės naujienos na ir dar daug visokio kitokio namų gėrio. Vieną kartą net esu mačiusi dėvėtą ar naudotą, nežinau kaip pavadint, - dantų šepetuką. Na jei dar būčiau mačiusi, kad ir nupirko kas nors, tai jau tikrai sakyčiau - krizė!!!

Bet būna ir vienas kitas gražus ir dar tinkamas pagyvent kituose namuose, daikčiukas, neminint daugybės dviračių. Kartais atrodo, kad kur nors Skandinavijoj "oranžinius" dviračius surinko ir atvežė čia...

Paskutinį kartą nusipirkau medinius, paauksuotus rėmelius. Mažyčiai tie rėmeliai, bet iš po auksavimo prasimušantis bordo špaklius (ar beicas?), sako esant yra didelę tikimybę, kad rėmeliai matė geras rankas. Tiesa kampelių jau prasižioję, bet tas saldus žodis auksas...ėmė ir sugundė nusipirkti, nors nei reikėjo nei ką.

Dar teko būti Vilniuje, blusturgy, kur Mokytojų namų kiemelyje vyksta. Ten kitoks, daugiau savo rankdarbiais ir savo išaugtais ar atsibodusiais rūbais prekiaujančios panelės karaliauja. Toks smagus šurmulys. Vilnius, nes:) Tąkart kai buvau, pats S.Valiulis sėdėjo ir savo knygom prekiavo iškart su autografu, nors S.Valiulis jokia žvaigždė, bet vis tiek:))

Dar buvau kartą Klaipėdos blusturgyje. Ten irgi daugiau su rankdarbiais ir keletas su sovietinėm relikvijom - nuo rublių iki Lenino imtinai.

Ir muzika...kad bent su gera nuotaika iš turgaus grįžtum, jei nieko nenusipirkai:)

Malyss, this is about vide-greniers:)

Femme fatale...

Gavau gražių lauktuvių iš Paryžiaus.

Kokios knygos ieško ši nuotaka prancūzaitė? O gal ji visai ne nuotaka, o stilinga paryžietė, savaitgalį leidžianti knygynuose ?:)

Vieno skundo taisyklė arba kaip išvirti kiaušinius Nicos salotoms

Vasara jau įpusėjo ar dar tik įpusėjo? Klausimėlis toks dviprasmiškas, panašiai kaip su pusiau pilna ir su pustušte vandens stikline.
Rodos, vakar per radiją girdėjau interviu su E.Parulskiu. Pas jį klausė, kaip išgyvena karštį. Atsakė, kad jis laikosi vieno skundo taisyklės. Pakanka prisiminti kaip jaučiasi, kai būna minus trys žiemą (pats bjauriausias oras) ir kaip jaučiasi kai šilta/karšta dabar. Na, sako, aš renkuosi skųstis, kai šalta, o karštį išgyvensiu.

Bandau ir aš tik tyliai burbuliuoti ant karščio, nes ko gero šalčio nepernešu labiau nei karščio.

Nors tokiu oru apie puodus nesinori net galvoti, bet internete aplankau savo mėgiamus virtuvinius skaitinius. Vienas jų - kulinarinis David Lebovitz tinklapis. Paskutinis įrašas priminė filmą "Julia & Julie", kai kursuose buvo dėstoma kiaušinio virimo technika:) Jis irgi prideda kietai virtų kiaušinių instrukciją.

To make hard-cooked eggs: Begin with room temperature large eggs. Bring a small pot of water to a boil. Reduce the heat to a simmer and gently lower the eggs in. Let cook for 9 minutes. Remove the eggs from the water and plunk them into a bowl of ice water, cracking the shells a bit after a few minutes, which aids in peeling.
Reikės kada pabandyti:))

Bet gražiausia ten - tai nuotraukos. Vieną pasiskolinsiu sau. Bus kaip virtualus kondicionierius:))

By the way, mano penfriend Malyss gyvena Nicoje:) Malyss, do you like David Lebovitz cuisine?:)

Draugas Sedov

Apie laivus žinau nieko. Titanikas ir kitos panašios legendos juk nesiskaito. Susigundžiau pasižiūrėti į Klaipėdą atplaukusio mokomojo burlaivio "Sedov" (nėra mano klaviatūroj kirilicos), nes į Regatą, kur atplaukia daug daugiau visokių laivų, vis neištaikau nuvažiuoti.

Na per TV gražiau atrodė. Dabar jau neatsimenu, bet tikriausiai reklamavo plaukiantį su visom ar beveik visom burėm, tai todėl šiek tiek nusivyliau, kai uoste pamačiau, galima sakyti, nuogą Sedovą - vien stiebai.

Pasivaikščiojimas po denį buvo įkainotas 10 litų. Tik pakilus į denį vėl buvo siūloma pirkti bilietus į "sudnoj muzej", atvirukai, plakatai ir kitokie visokie Sedovo jaunystę liudijantys suvenyrai. Smalsauti buvo leidžiama tik po denį, o visos kitos įstaigos (kajutės, virtuvė, mašinų skyrius ir pan.) buvo uždarytos lankytojams. Žinojau, kad Sedovui jau apie 90, bet kaip atrodytų kiti tokio amžiaus "sedovai" - (daugiau ar mažiau nudėvėti) palyginti negalėjau; nes apie laivus žinau nieko :))
Gal didžiausią įspūdį paliko virvių kiekis (ar kaip jos ten vadinasi).Kaip jie ten nesusipainioja kada kokią virvę atrišt, pririšt...neįsivizduoju:))

Ir dar apie peles laive. Posakis, kuris sako, kad pelės iš laivo pabėga pirmiausia - turėtų būti labai labai senas, nes jos ten tiesiog...nepapuola. Vienas jūreivis parodė tokius prapjautus skritulius, uždėtus ant virvių,laivą laikančių prie molo, ir apsaugančių nuo šių "keleivių" (yra foto). Nepaklausiau tik, ar tai "apsaugai" irgi jau apie 90, ar čia vadinasi "naujos technologijos" :))

Apie Klaipėdą ir klaipėdiečius (3)

Naujausia, klaipėdiečius grįžtančius iš Smiltynės, pasitinkanti bronzinė skulptūra - Klaipėdos juodasis vaiduoklis. Šalia vaiduoklio yra pritvirtinta ir bronzinė plokštelė, su iškalta joje legenda. Juodasis vaiduoklis pasivaidenęs - 1595 m. vasario 19 dieną, 9 valandą vakaro, stipria saksoniška tarme užkalbinęs Hansą fon Heidę, ėjusį sargybą prie Klaipėdos pilies, ant pylimo.
Dabar tas vaiduoklis atrodo nusiteikęs taikiai, netgi vienoj rankoj laiko žibintą, bet jo rankos neatrodo labai švelnios ir veido neturi - tik kiaurymę su gobtuvu. Tiesa, pristatant paminklą buvo žadėta, kad vaiduoklis...vaidensis :)
Beveik visos Klaipėdos skulptūros turi laimę nešančius ar svajonių išsipildymą žadančius simbolius.
Pvz., Kurpių gatvėje yra peliukas, kuriam patrynus ausytę ir sukuždėjus į ją savo svajonę,- ši būtinai išsipildys. Beje,sako, kad pelės namuose - labai geras ženklas, nes iš skęstančio laivo jos pirmiausia pabėga:) Panašiai ir su Senamiesčio katinu, kurio bronzinė uodega žvilga lyg auksinė, nes nuglostyta, tikint išsipildysiant svajonėms. O va šitas bronzinis berniukas, neseniai pastatytas M.Mažvydo alėjoje, kokias svajones pildo nežinau, bet kai kurios vietos labai stipriai nuglostytos:))

Apie Klaipėdą ir klaipėdiečius (2)

Šį savaitgalį Klaipėda vėl vilioja atvažiuoti.

Šiandien ten prasidėjo folkloro festivalis Parbėg laivelis, kuris vyksta kas antri metai ir yra įtrauktas į tarptautinės liaudies meno organizacijos prie UNESCO festivalių kalendorių.
Afiša ir renginio programa žada keturias dienas šurmulio su naktišokiais.

Kartais pagalvoju ir koks velnias mane nešė į tą Kauną, kai tokiam gražiam krašte užaugau...:))

O apie šventę rašiusio Klaipėdos dienraščio redakcijos prieigos atrodo taip. Tikriausiai Briuselio "Manneken Pis" broliukas pasodintas ten prie durų:))

Jurta

Sako, kad bloga reklama yra geriau nei jokios reklamos,ar kažkaip panašiai. Savaitgaly buvau pakviesta apžiūrėti Jurtos, tokio namuko, pagaminto iš Lietuvoje auginamų avių vilnos. Ką rodė ir teberodo termometrai šiomis dienomis garsiai nerašysiu, bet ta aplinkybė padės geriau suprasti koks gali būti avies vilnos kvapas tokiu oru...

Jau keli metai praėjo,kai buvau Maroke , bet kupranugarių odos dirbinių kvapą prisimenu lyg vakar dar būčiau buvus ten. Prisimenu net oro uostas tuo kvapu ...(nežinau kaip parašyti - kvepėjo ar...?). Labai labai panašus kvapas pasitiko ir dabar, einant link reklamos tikslais pastatytos Jurtos.

Viena pakaunėje gyvenanti ir netradicinio gyvenimo būdo idėjomis besidominti šeima planuoja tokią Jurtą pasistatyti ir įrengti ten (gal būt) mokyklėlę, o kol kas kviečia savo draugus, pažįstamus ir demonstruoja laiknai pastatytą Jurtą jų kieme.

Viskas gal ir gerai su ta Jurta. Sako ten net pirtį įsirengti galima. Mažiausios kaina ~ 10000 Lt.
Tai, kad naudojamos natūralios medžiagos viskas labai liuks, bet tas kvapas...na man gal biškį sintetikos ar koks vienas E tokiu atveju nepamaišytų:))

Gamina tas Jurtas Judrėnų avių ūkis. Jų tinklapyje daugiau visko papasakota, jei kam įdomu.

O dėl reklamos, tai manau, kad bent kiek vėsesniu oru tokį šiltą būstą reikėtų reklamuoti:)

Apie Klaipėdą ir klaipėdiečius

Sveikas, mielas Dienorašti, ar pasiilgai manęs? Ar aplanko kas tave?:))

Ilgasis savaitgalis mane nunešė į Klaipėdą. Iš visų Palangų labiausiai mėgstu Klaipėdą. Ir jūra ranka pasiekiama, ir miestas kaskart vis labiau pasipuošęs laukia vakarais. Na kodėl Kaunas toks XX amžiuje pasilikęs, kaskart pagalvoju liūdnai ir dar liūdniau, kai pamačiau, kad dabartinis meras planuoja dar vienai kadencijai tą kėdę užsėsti...Norisi šaukti - darykim ką nors, žmonės, Kaune gyvenantys !!!!:)))

O iš Klaipėdos parsivežiau labai gražų įspūdį apie picas, gaminamas tokiam "vagonėlyje" ar kaip jį ten vadina. Vienu žodžiu ant šonų ten užrašyta, kad tai pizzaland.lt.

Kai pas vietinius paklausiau kur skaniausios picos, paaiškino, kad einant nuo senosios Perkėlos yra toks vagonėlis, ten, sako skaniausios. Sunku buvo įsivaizduoti tą vagonėlį su skaniausiom picom, prie kurio visada pulkelis valgančių ir laukiančių. Pradžioj, sakė vietiniai, net įtarėm, kad ten samdyti sėdi ir valgo tas picas, imituodami paklausą:)) Bet kai išbandė - abejonių nebeliko. Skaniausios picos - pizzaland'e !.

Išbandėm ir mes. Du jauni vaikinukai dirba išsijuosę tame vagonėlyje. Vienas priima užsakymus, ima pinigus, pakuoja (į kartonines dėžutes), o kitas kočioja ir visaip kitaip žongliruoja su tešla, kol paruoštą pašauna į pečių. Ne kokioj mikrobanginėj, bet pečiuj! Užsisakius, reikia laukti apie 15 min. Laukia kas kur - kas čia pat ant žolės, kas automobilyje, kas pasivaikščioja ir ateina pasiimti užsakymo. Valgyti vėl nėra jokių patogumų - kur norit ten valgykit. Kas sėda ant žolės gazone, kas su dėžutėm keliauja namo, kas iki Danės pakrantėje esančių suoliukų eina. Skani tikrai. Beveik itališka:))

Kai pasidomėjau grįžusi - pasirodo jie tikrai populiarūs ir aš su malonumu rekomenduoju - kai būsit Klaipėdoje išbandykit:)