Niūri,kaip visada šalta, sovietmečiu dvelkianti Girstučio salė, bet pilnutėlė. Foje prie programėlėmis nukloto stalelio stovėjo Jos (A.Cholinos) sesuo. Aplink viens kitam šnibždėjo - " Matei, tai jos sesuo!Labai panašios!". Kažkodėl būnant Vilniaus salėse tokių šnabždesių nesigirdi, nors ten ir JŲ ir JŲ seserų,brolių,vyrų ir pan. dažniau ir daugiau vaikšto. Ir Kaune, atrodo, labai reikšminga eiti į teatrą, kur vaidina kuri nors TV žvaigždė, nes rūbinėje belaukiant palto, girdėjau dažniau aptarinėjant Leo dalyvavimą spektaklyje, nei pačios režisierės pavardę.
Spektaklis gerokai ištęstas ir banaliais štampais panašus į anšlaginius urvinius vyrus,moteris ir kitus radijo erelius. Nors nė vieno iš jų nemačiau, bet aplink tiek daug kalbama apie juos, kad jaučiuosi lyg buvusi ir net ne savo noru.
Viskas dar pusė bėdos,į grakščias ir gražiai aprengtas profesionalias balerinas buvo malonu žiūrėti ir aikčioti dėl jų lieknumo bei lankstumo. Nejauku būdavo, kai publika taip įsijausdavo į muziką (grojo klasiką, nors programėlėje neįvardinti nei kūriniai nei autoriai, a la garso takelis ir tiek), kad pradėdavo ploti į ritmą, kaip kokioj kaimo kapelų šventėj. Nedaug trūko, kad būtų pradėję šaukti "assa!":)))
Girdėjau ir spektaklio "įvertinimą".Viena žiūrovė draugei sakė, kad "Londone už tokį reginį kaip niekur nieko 200 svarų būtum suplojus".
Kažin kaip čia yra, dabar galvoju, sako, kad ten viskas pigiau ir geriau, o va toks, mano akimis labai šiaip sau spektakliukas, kainuotų tokius pasakiškus pinigus????
Nelabai tikiu, kad anglai taip lengvai tuos svarus mokėtų belekam...
Vienu žodžiu - nieko gero.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą