Prancūzų režisieriaus E.Villi filmą "Himalaya" (1999) mačiau neseniai vykusiame "Budos kine" festivalyje. Šis režisierius buvo ir vienas iš filmo "Septyneri metai Tibete" bendraautorių.
E.Villi jau nuo 1983 metų apsigyveno Katmandu, nusipirkęs ten namą ir įsikūręs su savo šeima domėjosi kalnuose gyvenančių tibetiečių gyvenimu, siuntė savo nuotraukas žurnalams Life magazine ir National Geographic.
Filmas "Himalaya" įspūdingas pirmiausia vizualiai. Jeigu iki šiol maniau, kad tik W.Herzog'as savo filme "Fitzcarraldo" nenaudojo maketų, o tempė tikrą laivą per tikrą kalną ir net žmonių aukų buvo befilmuojant tą laivo kelionę, tai E.Villi, pasirodo, darė lygiai tą patį. Keturis mėnesius filmavimo komanda praleido kalnuose, filmuodama tikrus jakus , einančius tikrais kalnais, nė vieno profesionalaus aktoriaus,sniego pūgos ir be abejo jokių civilizuotų patogumų.
Vietiniai gyventojai net nežinojo, kas tai yra kinas, kas tai yra filmavimo kameros.Tiesa buvo pagamintas vienas (iš 150 dalyvavusių) jako maketas, kuris nugarmėjo bedugnėn, kaip auka dvasioms...kad tikroviškiau perteiktų Himalajuose gyvenančių būtį.
Žiūrint filmą, sunku susigaudyti kokius laikus rodo.Kartais net atrodo, kad tai dokumentis filmas, nors pats režisierius irgi sako, kad filmas labiau panašus į dokumentinį. Paskaičiau vėliau, kad tai viduramžiai,kai iš Šiaurės į Pietus gabendavo druską, mainais į grūdus. Įspūdigus vaizdus papildo nemažiau įspūdinga Bruno Coulais muzika ir tibetietiška išmintis...
Vienas iš tokių išminties perlų buvo ištartas lamos:
"Mano mokytojas sakydavo:
- Jei tau reikia rinktis iš dviejų kelių - visada rinkis sunkesnį".
I saw that movie and loved it very much. I'm fascinated by the Country of TIBET (that's how we name it in french) and by the Himalaya
AtsakytiPanaikinti