20 - metis

20 metų! Tai kiek man buvo tada?...o dabar jau...!!! Siaubas. Pernai visus metus girdėjau kalbant apie tūkstantmetį, bet nė karto nekilo mintis ką nors asmeniško pasiskaičiuot. Tai čia gera iliustracija F.Fellinio minčiai apie gyvenimą naujuose ir senuose namuose:))

20 metų - ir daug, ir mažai. Daug, kai palygini su savo amžium, mažai - kai palygini su amžiumi tų valstybių, kurių aludėse kabo prieš 400 metų išduotas leidimas prekiauti alkoholiu ir tebegalioja iki šiol. Arba valstybėmis, kurių piliečiai paveldėtose iš savo protėvių kelių šimtų metų senumo pilyse tebegyvena, tai esam dar labai jauna valstybė...

Šiandien vieni švenčia, kiti burbuliuoja keldami vėliavas, neva kokia čia laisvė, jeigu baudomis grasina už abejingumą.

Aš iš tų, kurie švenčia.

Na ir kas, kad dauguma šiandien, tarsi Madam Bovari vaikai - suplyšusiom kojinėm vaikštom.
Bet kokia galimybių įvairovė, kokia pasirinkimo laisvė!

Pvz., jau beveik metai, kaip kalbama apie V.Urbonavičiaus kūrinį "Krantinės arka", arba trumpiau sakant - Vamzdį. Būti ar nebūti? Vieniems gražu, kitiems - iš principo negražu. Ir ką!Nenupjauna tie, kas turi galimybę, nes kitaip galvojantys turi galimybę įrodyti, kad tai yra gražu. Sako, kad Kauno kultūrininkai slapta net viliasi, kad jei vilniečiai išmontuos, tai jie pasiims sau...:)

Bet turbūt neišmontuos, nes yra įsikūrusi iniciatyvinė grupė "Išsaugokime Krantinės arką" ir iš pašto į paštą keliauja peticija, renkanti parašus už tai kad būtų Arka, už toleranciją...
Gal kas norėtų pasirašyti? Atsiųsčiau...

O, grįžtant prie tų suplyšusių kojinių, tai turbūt net ir G.Beresnevičiaus angelogai iš Paruzijos negalėtų atsakyti, kas kaltas...nes juk niekuo nesam prastesni už tuos šimtamečių valstybių piliečius, nes , cituojant G.Radvilavičiūtę (nors truputį kitam kontekste jos mintys buvo pasakytos) - "ar gilias demokratijos tradicijas turinčios šalys neturi „berluskonių“?

Su Švente!