Apie pietus po pietų

Po truputį skaitau P.Jurkevičiaus "Staltiesės ritmu". Toks jausmas, kad aplink vien produktai-falsifikatai, o jei lietuviškas varškės sūris ir panašus į original, tai neturi popierių. Jei jau be popierių, tai irgi nekokybė, kaip koks kilmingas šuo juk gali tikėt šeimininkais gali netikėt, jei nėra dokumentų:)))

Bet ne apie tai aš čia. Ne tik pas Jurkevičių šlovinami visų rūšių makaronai, ravioliai ir kt. virtinukai. Italai (ir italĖs), prancūzai (ir prancūzĖs) valgo tuos spagečius ir dar mums pataria - atsieit valgykit kaip mes ir būsit lieknos kaip mes (kaip Amelija?:))) )

Nu gerai, valgykim tuos makaronus, bet kiek??? Pvz., Jurkevičius sako, kad reiktų pasimatuot taliją prieš sėdant prie pietų stalo. Vyrams rodos 103 cm., o moterims - 88 cm. ir ne daugiau. O jei jau daugiau...tai porciją dalinti per pusę.

Radau netyčia internete foto su spagečių lėkšte, tai dabar galvoju ar taip atrodo jau pusė porcijos ar vis dėlto čia pilna porcija?:)))