Donna Tartt "The Secret History"

Kai perskaičius Camilla Läckberg ir jos "Ledo princesė" , pasidomėjau šia autore daugiau, radau jos pamokas

- patarimus, kaip rašyti detektyvus. Vienas iš tokių patarimų buvo paskaityti Donna Tartt detektyvą " The Secret History", kaip vaizdingo pasakojimo pavyzdį. Perskaičiau. Pirmiausia, tai užkliuvo pavadinimas. Mano nuomone "The Secret History" ir "Slapta istorija" nėra tapatu. Bent jau kol nepamačiau originalaus pavadinimo - Slapta istorija man su kiek kitokia reikšme asocijavosi. O pati knyga - puiki. Labai retai bepapuola į rankas tokios turtingos istorijos. Ir citata, kaip aprašymo pavyzdys: "Didelėje šviesioje patalpoje sėdėjo du policininkai. Už pertvarų buvo prigrūsta spintų su aplankais ir metalinių stalų; ant sienos kabėjo senamadiška akvarelė; kertėj riogsojo kramtomosios gumos automatas. Vieną policininką atpažinau - tokį rudaūsį: matytas per apiešką. Abudu šveitė ant grotelių keptą vištą, kokią galima nusipirkti iki vėlumos dirbančiose parduotuvėse; pasistatę nešiojamąjį nespalvoto vaizdo televizorių, žiūrėjo "Selę...". (452) Ir dar vienas vaizdingas išsireiškimas iš šios knygos " Nemiegočiau su tavim net už visas Kinijos arbatžoles" .

Greiti pinigai

Sėkmės mokytojai sako, kad stebuklai prasideda, išėjus iš savo komforto zonos. Šį pavasarį patyriau tokio stebuklo skonį. Dalyvavau Algirdo Karaliaus dviejų dienų seminare "Greiti pinigai". Visą dieną klausėmės teorinių mokymų kaip išgyti nuo finansinio aklumo ir finansinio paralyžiaus. Dienos pabaigoje seminaro dalyviai buvo suskirstyti į grupes po dešimt žmonių ir turėjom atlikti praktinę užduotį "Oro pardavimas". Per dvi valandas kiekviena grupelė turi uždirbti po du šimtus litų. Kaip? Instrukcija nepridedama. Grupės vilniečiai pasuko automobilius link artimiausio prekybos centro. Bandėme kurti blitz verslo planus, kaip galėtume užsidirbti pinigų ? Gal pasiūlyti automobilių plovimo paslaugą? Bet nei kibirų, nei skudurų, nei juo labiau šepečių su savim neturėjome, o be to mūsų apranga, skirta sėdėti ir klausytis prabangiai kainuojančios teorijos Litekspo parodų salėje. Kas beliko - nusprendėm tiesiog prašyti pinigų. Stovėjom prie IKI prekybos centro miegamajame Lazdynų mikrorajone. Šeštadienio popietė, vos vienas kitas praeivis. Pradžioj bandėm daryti mini apklausas - ar aukojate ? Dvi jaunos mamos su vežimėliais, atsakė, kad retkarčiais aukoja, bet pačios nusprendžia kiek ir kam. Mums paprašius paaukoti -atsisakė. Vieni tiesiog nusukdavo žvilgsnį į šoną ir sumurmėję - neturiu,- skubėdavo sau. Kiti nužvelgdavo nuo galvos iki kojų, akimirksniu įvertindavo, kad tikrai ne vakar paskutinį kart valgėm - ironiškai šyptelėdavo ir nueidavo. Kai keletas bandymų tiesiog prašyti pinigų nedavė nė vieno lito, ėmiausi kurti istoriją, kad nukentėjau nuo vagių ir neturiu už ką nusipirkti bilieto grįžimui namo. Parduotuvės prieigose stovėjęs vyriškis su nugertu buteliu alaus , išgirdęs mano istoriją, ištiesė dvidešimt litų. Pro šalį ėjusi moteris su pirkiniais irgi sustojo. Apvogė? O jezau ! Kur? Kaip? Išsitraukė piniginę ir iškrapštė visą metalą man į saują, Apie septynis litus. Bet nenuėjo, o toliau mane visko klausinėjo - kaip šitam rajone atsiradau, kur mano namai, kiek kainuos bilietas ir panašiai. Ir galų gale pasiūlė eiti pas ją į namus, išgerti arbatos, atsigauti. Žinojau, kad melo kojos trumpos, bet...Teko jai padėkoti už dosnią širdį, papasakojau apie savo užduotį, grąžinau jai pinigus ir pasitraukiau toliau pardavinėti oro. Vienas vaikinukas, kurį buvau sustabdžiusi skubantį į parduotuvę ir paprašiusi ar negalėtų man paaukoti šiek tiek pinigų, atsakė ne. Bet po kiek laiko išėjęs iš parduotuvės priėjo prie manęs ir paklausė - o kam jūs vis dėl to pinigų prašote? Trumpai papasakojau apie seminarą. Nusišypsojo, išsitraukė saują monetų ir supylė man į ranką. Mano komandos draugams sekėsi panašiai. Po kiek laiko nusprendėm pervažiuoti į kitą vietą. Vėl prekybos centras, vėl visi išsiskirstėm į keturias prieigos puses. Po šiokio tokio apšilimo, kai dešimt užkalbintų praeivių pasakė "ne" ( o kas yra "ne "? tik dvi raidės) , o vienuoliktasis paaukodavo litą ar du, įgijau tarsi antrą kvėpavimą. Man sekasi ! :) Dabar jau buvau drąsesnė. Tiesiog atsistojau prie įėjimo ir , ištiesusi ranką, prašiau paaukoti. Vėl ironiški arba nusukti į šoną žvilgsniai, vienas kitas vis gi stabteli, duoda monetą ar keletą, dėkoju . Vienas vilnietis, panašus į antrojo pasaulinio karo didvyrį ilgai iš tolo stebėjo mano "darbą " ir galų gale priėjęs pasiūlė - norįs nusipirkti mane. Bandžiau aiškinti, kad niekuo neprekiauju, tik prašau paaukoti man, bet čia iš parduotuvės išėjo prikiniais nešina jo žmona ir panoro viską išsiaiškinti pati - kas aš, kam man pinigai ir pan. Trumpai paaiškinau, kad vykdom tyrimą - ar duoti ar imti labiau patinka žmonėm, o ji - pakažite udostoverenije. Neturiu, aišku. Tada ji nusprendžia - nado zvonitj v policiju. Mūsų praktinės užduoties vykdymo laikas artėjo į pabaigą, todėl neužilgo išvažiavome. Taip ir nesužinojau ar atvažiavo policija ar ne. Mano „uždarbis“ buvo šešiasdešimt šeši litai su centais. Nemažai. Važiuodami dauginom valandas ir dienas ir bandėm paskaičiuoti kiek uždirba ubagaujantys. Sumos pasirodė įspūdingos. Visos dešimt seminaro grupių surinko daugiau nei tūkstantį litų per dvi valandas. Visi pinigai buvo paaukoti Panevėžio neprigirdinčiųjų mokyklos mokinei, klausos aparatui pirkti. Apie šias pratybas buvo papasakota ir Lietuvos ryte.

Nuo ko priklauso verslo sėkmė?

Kelti - ne kelti Ilja Laurs video įrašą čia? Rodos apie Jį bus girdėjęs kiekvienas ir jei kam įdomu, paguglinus galima rasti ir klausyti,skaityti kiek nori. Ir vis dėlto dėsiu čia, nes informacijos srautas toks sraunus, kad dažnai vakare nebeatsimeni ką skaitei ryte. Ilja Laurs pravartu pasiklausyti nuolat, todėl kam bėgiot į Google, jei galima turėt ranka pasiekiamoj lentynoj:)

Verslo mitas

Gavau priminimą iš bibliotekos grąžinti Michael E.Gerber "Verslo mitas". Viena iš geriausių, kada nors skaitytų knygų apie verslo virtuvę. Verslo banginiams gal jau ir nebeaktuali, bet pradedantiesiems, arba ketinantiems lipti į šitą galerą - rekomenduoju. Pamokys kaip sukurti franšizinę įmonę ir kt. Nežinojau, kad mėlynos spalvos apranga kelia didesnį pasitikėjimą, nei ruda ir, kad jei prašydami žmogaus paslaugos , švelniai paliesime jam alkūnę...dauguma žmonių atsakys teigiamai. Dar neišbandžiau, bet todėl čia ir parašiau, kad nepamirščiau patikrinti ar tai tiesa :) Autorius primygtinai kviečia pradėti nuo dalyvavimo E-myth Experience (verslo patirtis) renginiuose ir žengti pirmąjį žingsnį: perskaityti informaciją, esančią šios knygos pabaigoje, ir įvykdyti nurodytas instrukcijas. Ir dar : "Išgirdęs pamirši Pamatęs prisiminsi. Padaręs suprasi."

Mannequin'as Kauno senamiestyje

.

Nepastebėjau ar buvo kur nors reklama, kad Kaune vieši garsusis Belgų Mannequin Pis. Vakar pakeliui į Pažaislio festivalio koncertą, vykusį Kauno arkikatedroje Bazilikoje, papuoliau į kamštį (taip, Kaune būna kamščių ! )Rotušės aikštės prieigose ir, kai vėžlio žingsniu priėartėjau prie kamščio kaltininko, pamačiau - ogi turistės viena kitą norėjo nufotografuoti po ta čiurkšle. Kauno vairuotojai tokie paslaugūs - stabteli, kad neužstotų vaizdo. Vienu žodžiu ir aš atlėkiau šito svečio nufotografuoti:) Jaučiu, kad tai Kauno Dailės Instituto studentų sąmojingi darbai. Prieš kelis metus Žydų ligoninės palangės buvo tokiais ružavais papukais nukabinėtos...na ten moterys gimdydavo kažkada :)

Kokia Kalorijos profesija?

Jeigu Ji viena, tai nieko gero toj spintoj nenuveiktų, bei jeigu jų legionai apsigyvena...?:))))

Kada vėl pinigai gulės ant žemės?:))

Pakelkit ranką, kas nesat girdėję pasakų apie fantastiškai gudrias senutes, kurios neišeidamos iš namų, sėdėdamos prie kompiuterio prekiauja biržose, pardavinėja nekilnojamą turtą ir kraunasi milijonus?:)) Net Lietuvoj yra vis prisimenama pensininkė mokytoja,rodyta kažkurioje TV laidoje, kuri iš pensijos visą pasaulį apkeliavo.(

Ir dar kartą pakelkit ranką tie, kurie nenorėtų taip "padirbėti" kol vieną kitą milijoną užsidirbtų?:)) Aš tai norėčiau:)Kažkur kažkokios senutės sugeba užsidirbti milijonus, tai galvoju reikia paskaityti, pasidomėti gal čia labai paprasta , tikrai. Nusipirkau žurnalą tiksliniu pavadinimu "Investuok". Daugybė lentelių mikroskopiniais skaičiukais pripildytų, grafikų, reklamos, kviečiančios mokytis investavimo mokslo, V.Uspaskich interviu apie tai, kur pinigus jis įdarbina (Su nostalgija jis prisimena tuos laikus, kai pinigai gulėjo ant žemės, reikėjo juos pasilenkti ir pakelti:) Ir prof.dr.Jasinavičiaus straipsnis, kuriame jis formulėmis įrodo, kad tik 5% išmintingųjų susižeria 95% investicinio derliaus. Ir net neva sėkmingai parduotas nekilnojamas turtas yra tik su iliuziniu pelnu, nes pinigai nuvertėja, nuvertėja vis nuvertėja... Tai reiškia tos mitinės senutės ir yra tie 5% išmintingųjų?:))