Trottoir à Lazdinay

Le Figaro : "Antanas Sutkus, un humaniste au pays des Soviets"

Kaip smagu, kai apie "mus" rašo, bet kam vis dar tą soviets prideda ???:(

Čia apie A.Sutkaus parodą daugiau.

Šventės

Kaune prieš rinkimus visokių smagumų pasitaiko. Prieš seimo rinkims į linijinius telefonus skambino Zuokas, kvietė už jį balsuoti, žadėjo kažką, jau neatsimenu ką. Vieniems į darbą, kitiems į namus tas automatinis Zuokas "skambino".

Šiemet kitas gudrutis sugalvojo rinkėjus asmeniškai "pakalbinti". Valentino dienos vakarą, jau kai visos širdys miegot ruošias, atsiuntė sms...tikėjimo, meilės ir vilties palinkėjo. Šilčiausių jausmų Valentino dienos proga dar pridėjo ir pasirašė didelėm raidėm - ARVYDAS GARBARAVIČIUS. Įdomu ar pats sugalvojo, ar kokie nors viešųjų ryšių specialistai patarė per širdis į valdžią bandyti patekti?:)) Girdėjau daug "besigiriančių" tom vakarinėm meilės žinutėm:)

Šiandien galvojau jei jau valentinkės proga sveikino, tai politiškai korektiška būtų ir šios dienos proga rinkėjus pasveikinti. Bet neeee, šiandien nebesveikino:))

Jetus tai kaip ir už ką balsuoti?:)) Ir linksma ir graudu.

Malyss, today we mentioned Déclaration d'indépendance de la Lituanie !

Urbi et orbi

Ego ir jo būsenos

Vaikystėje susikuriame savo gyvenimo istoriją. Pagrindą sukuriame dar nemokėdami net kalbėti, o vėliau, augdami scenarijų papildome detalėmis. Scenarijų baigiame rašyti iki 7 metų. Paauglystėje šiek tiek koreguojame.

Yra trys gyvenimo scenarijų tipai.

Pralaimėtojai. Jie įsitikinę savo sėkme, turi aiškią viziją, kaip išleis loterijoje laimėtus pinigus. Skolinasi pinigų, leidžia juos ...dar net nenusipirkę loterijos bilieto.

Nelaimėtojai. Paskutinę akimirką kažkas kitas jiems iš po nosies nuneša laimėjimą.

Laimėtojai. Jie visada turi planą "B".

Tai čia pagal vieną autorių. Yra dar kitaip pavadintų gyvenimo scenarijų pavyzdžių, bet šitas man labiausiai patiko. Aiškiausias gal.

Čia toks miniatiūrinis reziume, perskaičius E.Laurinaičio ir R.Milašiūno sudarytą "Psichoterapija. Knyga profesionalams ir smalsiems". Aš smalsi, bet tik dėka bibliotekos mano smalsumas buvo patenkitas, nes knygos kaina 105 litai. Net.

Sunku suprasti kodėl. Ar kad smalsieji susimokėtų už tą galimybę pasiskaityti kaip ten kas ką ir kodėl galvoja, ar kad priešingai - atbaidytų tuos, kam nebūtina žinoti?:)

Malyss, this is about who I'm and where I go in my mind:)

Durys be rankenos

Dirbu tokioj vietoj, kur duris klientams dar reikia patiems atsidaryti. Ta prasme, kad rankena yra, ją reikia paspausti ir dar truktelėti į save duris. Vienu žodžiu ne maximoj (plačiąja prasme). Būna, kad klientai braižos aplink duris, nemoka įeiti, nes išpaikinti automatinių durų, vartų ir troleibusų. Bet čia ne apie išpaikintus klientus noriu parašyti.

Čia apie būseną, kai prieini prie durų, kurios visada pačios atsiveria, rankenos ten nėra, o va šiandien tokios durys ėmė ir neatsivėrė. Ir stovi priėjus ir galvoji kaip čia taip tos durys neatsidaro, gal nemato manęs?:)) Rankenos nėra, nepaklibinsi.

Taip nutiko šiandien man, kai nuėjau į šalia esantį turgelį po stogu apsipirkti. Betrypčiojant apie tas neatsiveriančias duris, vienas praeivis paaiškino - turgus šiandien nedirbs. Visi išvažiavo į Vilnių streikuoti.

Tai va jau beveik kaip Prancūzijoj. Streikuoja.

Malyss, this is about grève in Kaunas:)

Nueikite rūsį pasižiūrėti į šilumos skaitiklį*

Prieš porą savaičių vienas kito klausinėjom - ar jau gavai sąskaitą už šildymą? Kiek mokėsi?

Kauno diena išspausdino "Vilniaus energijos" komercijos direktoriaus R.Germano atsakymus skaitytojams apie šilumos kainas.

Keletas klausimų - atsakymų :

Klausimas:

Tomas2011-01-29 09:45

Kažkoks kvailys pranas teigia kad jūsų alga 100 tūkst per mėnesį, tai juk nesąmonė. Jūs gaunate tik kiek daugiau kaip 20 tūkst. litų per mėnesį. O 20 tūkst. litų tai daugiau negu gauna premjeras turbūt? Ar nemanote siekti premjero posto?

Atsakymas:

Nematau jokių to posto privalumų. Jis visad už viską kaltas, gyventojų norų objektyviai patenkinti neįmanoma. Pliusas nebent važiavimas su švyturėliais :) Į politiką netraukia - aš darbą turiu.

Klausimas:
Justas2011-01-31 12:29

Ar Jums kaip žmogui toks darbas malonus, kai tiek žmonių nelaimingų? kaip susitvarkote su psichologiniu spaudimu?

Atsakymas:

Aš labai džiaugiuosi savo darbu, nes žinau, kad tai ką darau, yra naudinga vartotojams. Tai yra svarbiausia. Būna spaudimo ir parduotuvėje ir gatvėje aprėkia, bet kas čia tokio? Žinau, kad elgiusoi teisingai ir to reikia. Nuomonių gali būti visokių.

Klausimas:
Edvinas2011-01-27 17:47

Kada nustosit gerti Lietuvos žmonių kraują? kada?

Atsakymas:

Nepradėjome, tai ir nėra ko nustoti :)


Daugiau klausimų ir atsakymų čia.

Pacitavau interviu ne tik dėl šilumos kainų, bet ir papildant savo nuomonę rinkimų tema.


* citata iš R.Germano atsakymo

Netikėjimas

Prieš rinkimus popierinio pašto dėžutė sulaukia daug gražių ponių ir ponų nuotraukų. Su pažadais, idėjomis ir viltimis.

Neisiu balsuoti, nes netikiu. Kažkas tuos visus geranoriškai nusiteikusius žmones pakeičia, kai jie atsisėda prie valdiško stalo.

Gal kada nors kas nors sugalvos kaip išbandyti žmogų valdžia, prieš jį išrenkant. Ką nors panašaus į vyno dekanterį, kur supiltas vynas atsiskleidžia visa savo puikybe arba priešingai...

Biblija

Sako, kad Biblija yra skaitomiausia knyga, bet man tik vieną kartą į klausimą "ką skaitai" atsakė - Bibliją. Ir pati nesu skaičiusi. Pavarčiusi - taip. Paskaitinėjusi - būtų tiksliausia.

Šią Karen Armstrong "Biblija. Knygos biografija" skaičiau iš smalsumo. Beskaitant pirma mintis buvo - kodėl Biblija vadinama knyga? Arba jeigu jau Biblija yra vadinama knyga, tai visos kitos knygos gal turėtų būti vadinamos..."daiktais panašiais į knygą".

Tiesą sakant ir žodis "skaityti" man atrodo nelabai tinkamas kai kalbama apie Bibliją, nes Šventą raštą skaitant tyrinėjama, ieškoma prasmės, interpretuojama.
Apie Švento rašto skaitymą Augustinas sakęs, kad "turime mąstyti tai, ką skaitome, kol rasime tokią prasmę, kuri skatintų gailestį.[...] Šventraštis smerkia tik godumą..."

Knygyne pavarčiau Bibliją. Tas plonytis plonytis popierius kur surašyta visa išmintis ...vilioja. Nusipirksiu vieną dieną jaučiu:)

Apie virtuvę nuo Niujorko iki...Lietuvos

Siaučiant gripo epidemijai prisiminiau neseniai skaitytą Anthony Bourdain knygą "Virtuvė slaptai".
Prancūzų kilmės amerikietis pasakoja apie savo kulinarinę karjerą nuo 0 iki virtuvės šefo. Amerika ne Lietuva, bet knygos spec.redaktorius A.Baublys patikino, kad lietuviškų virtuvių užkulisiai nė kiek neprastesni už tuos, normaliam pasaulyje (kur nors Niujorke ) esančius. Netgi sako viskas taip pat!

Nors knygos vertimas prastas, bet knyga įdomi ir galima pasinaudoti keletu vertingų patarimų, jei kartais sugalvoji kur nors pasmaguriauti viešoj įstaigoj.

Na yra tokių patarimų,kurie pas mus nelabai pritaikomi,- kaip nevalgyti žuvies patiekalų pirmadieniais, nes žuvis bus užsilikusi nuo penktadienio. Gi šviežios žuvies niekada nebūna pas mus (gal koks karpis tik). Sako net Juodkrantės kioskeliuose tik kinietiški unguriai. Bet kas čia žino kada kur likimas gali nunešti/nuvežti, gal ir teks kada pasinaudoti šituo patarimu. Dar rekomenduoja laisvai traktuoti kraują kepsniuose, nes kai užsiprašote "pilnai iškepusio" varianto, tai bus proga atsikratyti jau besibaigiančio galiojimo mėsgaliu. Ir dar nepataria žavėtis aštriais padažais gardintų patiekalų - tai irgi proga atsikratyti senstančių produktų. Kažkaip neskaniai čia rašau, bet jeigu jau A.Baublys sakė, kad taip būna ne tik Niujorke, tai kuo koks Vilnius ar Klaipėda prastesni?:)

O gripas šią knygą priminė todėl, kad vienas iš 14 patarimų, norintiems tapti virtuvės šefais buvo - niekada neimkite laisvos dienos dėl ligos. Na nebent netektum galūnės, atsirastų durtinių žaizdų krūtinės srityje ar mirtų artimiausias šeimos narys. Močiutė jeigu mirė, pataria laidoti ją per išeiginę.
Viename interviu pas A.Bourdain klausė ar jis kada nors serga. Taip. Tai galiu padaryti, kai keliauju,- atsakė.

Praktiškai visi patarimai universalūs, tiktų bet kokios profesijos karjerai.
Pvz., darbe visada pasirodykite laiku; tikėkitės blogiausio; stenkitės nemeluoti; tingiai ir lėtai yra blogis; galvokite apie gyvenimo aprašymą; skaitykite profesinę literatūrą; nevokite. Tiesą sakant nedaryti nieko, dėl ko neišlaikytum melo detektoriaus testo.

Tiesa, dar rašė, kad traiškyti česnaką tuo baisiu traiškančiu prietaisu - labai prastas įprotis.

(Ir)taip būna...

Vienas jaunuolis norėjo paprašyti merginos rankos. Tačiau juos skyrė didelis ežeras, todėl jis turėjo laukti, kol ateis žiema ir ežeras užšals. Žvarbų rytą jaunuolis išėjo į lauką ir bandė žingsnį po žingsnio. Buvo beveik jau kirtęs ežerą, kai priešais išvydo skrendant laukinių gulbių būrį. Jis žvilgterėjo į jas, žingtelėjo į šoną ir įlūžo iki pat kaklo. Tačiau jaunuolis buvo taip įsistebeilijęs į gulbes, kad paskendęs savo mintyse traukė toliau ir aštrus ledo kraštas atskyrė jo galvą nuo kūno. Kai jis pasiekė krantą, nušiurpo pastebėjęs, kad persisukusi galva grėsė nukristi. Išsigandęs, laikydamasis tiesiai, jis atsargiai artinosi prie merginos namų. Pavasaris, – pagalvojo jis, – pavasaris mane išgydys! Mergina pamačiusi jį nustebo, kad jaunuolis nepratarė nė vieno žodžio, tik žvelgė padėrusiomis akimis. Diena po dienos, savaitė po savaitės laukusi nesulaukusi jo prabylant mergina atidavė savo ranką kitam. Ir pamažu atėjo pavasaris.





Man labai patiko šitas austrų rašytojo Gerhardo Rühmo tekstas „Piršlybos“, kurį išvertė G.Radvilavičiūtė. Pamaniau, kad tai tinka visokiems tokiems atvejams, kai tiesiog negali paaiškinti kur buvai, ką (nu)veikei ir pan...