Biblija

Sako, kad Biblija yra skaitomiausia knyga, bet man tik vieną kartą į klausimą "ką skaitai" atsakė - Bibliją. Ir pati nesu skaičiusi. Pavarčiusi - taip. Paskaitinėjusi - būtų tiksliausia.

Šią Karen Armstrong "Biblija. Knygos biografija" skaičiau iš smalsumo. Beskaitant pirma mintis buvo - kodėl Biblija vadinama knyga? Arba jeigu jau Biblija yra vadinama knyga, tai visos kitos knygos gal turėtų būti vadinamos..."daiktais panašiais į knygą".

Tiesą sakant ir žodis "skaityti" man atrodo nelabai tinkamas kai kalbama apie Bibliją, nes Šventą raštą skaitant tyrinėjama, ieškoma prasmės, interpretuojama.
Apie Švento rašto skaitymą Augustinas sakęs, kad "turime mąstyti tai, ką skaitome, kol rasime tokią prasmę, kuri skatintų gailestį.[...] Šventraštis smerkia tik godumą..."

Knygyne pavarčiau Bibliją. Tas plonytis plonytis popierius kur surašyta visa išmintis ...vilioja. Nusipirksiu vieną dieną jaučiu:)

Apie virtuvę nuo Niujorko iki...Lietuvos

Siaučiant gripo epidemijai prisiminiau neseniai skaitytą Anthony Bourdain knygą "Virtuvė slaptai".
Prancūzų kilmės amerikietis pasakoja apie savo kulinarinę karjerą nuo 0 iki virtuvės šefo. Amerika ne Lietuva, bet knygos spec.redaktorius A.Baublys patikino, kad lietuviškų virtuvių užkulisiai nė kiek neprastesni už tuos, normaliam pasaulyje (kur nors Niujorke ) esančius. Netgi sako viskas taip pat!

Nors knygos vertimas prastas, bet knyga įdomi ir galima pasinaudoti keletu vertingų patarimų, jei kartais sugalvoji kur nors pasmaguriauti viešoj įstaigoj.

Na yra tokių patarimų,kurie pas mus nelabai pritaikomi,- kaip nevalgyti žuvies patiekalų pirmadieniais, nes žuvis bus užsilikusi nuo penktadienio. Gi šviežios žuvies niekada nebūna pas mus (gal koks karpis tik). Sako net Juodkrantės kioskeliuose tik kinietiški unguriai. Bet kas čia žino kada kur likimas gali nunešti/nuvežti, gal ir teks kada pasinaudoti šituo patarimu. Dar rekomenduoja laisvai traktuoti kraują kepsniuose, nes kai užsiprašote "pilnai iškepusio" varianto, tai bus proga atsikratyti jau besibaigiančio galiojimo mėsgaliu. Ir dar nepataria žavėtis aštriais padažais gardintų patiekalų - tai irgi proga atsikratyti senstančių produktų. Kažkaip neskaniai čia rašau, bet jeigu jau A.Baublys sakė, kad taip būna ne tik Niujorke, tai kuo koks Vilnius ar Klaipėda prastesni?:)

O gripas šią knygą priminė todėl, kad vienas iš 14 patarimų, norintiems tapti virtuvės šefais buvo - niekada neimkite laisvos dienos dėl ligos. Na nebent netektum galūnės, atsirastų durtinių žaizdų krūtinės srityje ar mirtų artimiausias šeimos narys. Močiutė jeigu mirė, pataria laidoti ją per išeiginę.
Viename interviu pas A.Bourdain klausė ar jis kada nors serga. Taip. Tai galiu padaryti, kai keliauju,- atsakė.

Praktiškai visi patarimai universalūs, tiktų bet kokios profesijos karjerai.
Pvz., darbe visada pasirodykite laiku; tikėkitės blogiausio; stenkitės nemeluoti; tingiai ir lėtai yra blogis; galvokite apie gyvenimo aprašymą; skaitykite profesinę literatūrą; nevokite. Tiesą sakant nedaryti nieko, dėl ko neišlaikytum melo detektoriaus testo.

Tiesa, dar rašė, kad traiškyti česnaką tuo baisiu traiškančiu prietaisu - labai prastas įprotis.

(Ir)taip būna...

Vienas jaunuolis norėjo paprašyti merginos rankos. Tačiau juos skyrė didelis ežeras, todėl jis turėjo laukti, kol ateis žiema ir ežeras užšals. Žvarbų rytą jaunuolis išėjo į lauką ir bandė žingsnį po žingsnio. Buvo beveik jau kirtęs ežerą, kai priešais išvydo skrendant laukinių gulbių būrį. Jis žvilgterėjo į jas, žingtelėjo į šoną ir įlūžo iki pat kaklo. Tačiau jaunuolis buvo taip įsistebeilijęs į gulbes, kad paskendęs savo mintyse traukė toliau ir aštrus ledo kraštas atskyrė jo galvą nuo kūno. Kai jis pasiekė krantą, nušiurpo pastebėjęs, kad persisukusi galva grėsė nukristi. Išsigandęs, laikydamasis tiesiai, jis atsargiai artinosi prie merginos namų. Pavasaris, – pagalvojo jis, – pavasaris mane išgydys! Mergina pamačiusi jį nustebo, kad jaunuolis nepratarė nė vieno žodžio, tik žvelgė padėrusiomis akimis. Diena po dienos, savaitė po savaitės laukusi nesulaukusi jo prabylant mergina atidavė savo ranką kitam. Ir pamažu atėjo pavasaris.





Man labai patiko šitas austrų rašytojo Gerhardo Rühmo tekstas „Piršlybos“, kurį išvertė G.Radvilavičiūtė. Pamaniau, kad tai tinka visokiems tokiems atvejams, kai tiesiog negali paaiškinti kur buvai, ką (nu)veikei ir pan...